Kaip įveikti stresą mankštinantis (ir nepersistengti)

Davidas Wieneris, DI pagrindu sukurtos kūno rengybos ir gyvenimo būdo treniruočių programos mokymo specialistas Freeletika paaiškina, kaip mankšta gali sumažinti stresą, bet taip pat atskleidžia, kaip užtikrinti, kad nepersistengtumėte.

Daugelis žmonių mankštinasi, kad sumažintų stresą. Kodėl tai veiksminga psichiniu ir fiziniu požiūriu?

Bet kokia fizinė veikla yra puikus būdas sumažinti stresą. Fizinis aktyvumas ne tik padidina mūsų organizmo gebėjimą naudoti deguonį, bet taip pat gali pagerinti kraujotaką. Turbūt jau žinote, kad mankšta į smegenis išskiria gerus hormonus, tokius kaip endorfinai ir serotoninas.

Be to, mankšta taip pat gali atitraukti dėmesį, atitraukti dėmesį nuo darbo įtampos, kasdienių užduočių ir kitų problemų, su kuriomis galite susidurti. Nors tai tiesiogiai problemos neišsprendžia, pratimai gali suteikti aiškumo ir suteikti racionalesnio mąstymo.

Kai kurie žmonės iškart po treniruotės patiria euforiją, kiti gali ją pajusti ilgesnį laiką. Pratimų (protinių ir fizinių) privalumai sukuriami laikantis nuoseklios rutinos.

Kodėl mankštindamiesi ilgiau nei 60 minučių iš tikrųjų galite patirti daugiau streso?

Įrodyta, kad hormono kortizolio, kitaip dar vadinamo streso hormonu, padaugėja, jei per daug mankštinatės ir pervarginate kūną. Stresas dažnai yra susijęs su psichiniu procesu; tačiau mes linkę nekreipti dėmesio į poveikį, kurį tai gali turėti mūsų kūnui fiziškai. Per daug mankštinantis arba neatliekant tempimų ar atvėsimų mankštos metu gali atsirasti daug fizinių raumenų įtempimų, įskaitant plyšimus arba per greitą mankštą po traumos.

Didesnio intensyvumo pratimai daugiau nei 60 minučių per dieną gali turėti įtakos kraujo koncentracijai ir neurotransmiterių kiekiui, o tai gali sukelti streso, depresijos ir lėtinio nuovargio jausmą. Taigi, 5 kartus per savaitę mankštinkitės maždaug 30–60 minučių, kad gautumėte reikiamą naudą ir kūnui atsigautumėte.

Ar gerai mankštintis kasdien mažiau nei valandą ir nepatirti kūno fizinio streso?

Priklausomai nuo pasirinktos treniruotės, puikiai tinka mankštintis mažiau nei valandą kasdien. Kai kurie pratimai, tokie kaip HIIT treniruotės, gali būti naudingesni trumpesniais etapais. Sveikas stresas, kurį jūsų kūnas patiria HIIT seansų metu, sukelia autofagiją, o tai paprasčiausiai yra procesas, kurį jūsų kūnas atlieka, kad išvalytų pažeistas ląsteles ir atkurtų naujesnes, sveikesnes ląsteles, kad padėtų kūnui pasiekti optimalią sveikatą ir stabdytų senėjimą.

NHS rekomenduoja mankštintis nuo 15 iki 30 minučių kasdien arba 150 minučių per savaitę. Labai naudinga sumaišyti savo savaitės rutiną, perjungiant didelio intensyvumo pratimus, tokius kaip HIIT, kurie gali trukti 15–30 minučių, ir žemo intensyvumo pratimus, tokius kaip ilgi pasivaikščiojimai ir važiavimas dviračiu.

Kokios mankštos formos yra geriausios norint sumažinti stresą?

Nors visų rūšių pratimai padeda sumažinti stresą, aerobiniai pratimai laikomi naudingiausiais. Tokie pratimai kaip važiavimas dviračiu, ėjimas, bėgiojimas, bėgimas ar plaukimas turi neįtikėtiną poveikį jūsų kūnui ir protui.

Mankšta lauke taip pat gali padėti sumažinti stresą. Grynas oras daro stebuklus protui. Tai daug maloniau nei sportuoti tvankioje patalpoje, be to, šviežias deguonis skatina laimės hormonų išsiskyrimą ir stiprina imuninę sistemą. Peizažas taip pat reiškia, kad jūsų treniruotės niekada neturi būti nuobodžios ar pasikartojančios, kai galite pasirinkti skirtingas vietas lauke.

Tokios kūno rengybos programos kaip Freeletika pateiksime jums suplanuotą kūno rengybos programą, atitinkančią jūsų gyvenimą, taip pat pateiksime garso kursus, padėsiančius įveikti stresą, nerimą ir pribloškimo jausmą. Su visais jums reikalingais įrankiais „Freeletics“ leis jums išnaudoti visą savo potencialą.