7 geros priežastys mylėti bėgimą takais


Bėgimas taku gali būti sunkesnis nei daužymas šaligatviu, tačiau jūsų atlygis už papildomas pastangas yra įvairovė ir didesnis jaudulio bei pabėgimo jausmas.

Toli nuo eismo ir minios, išvykos ​​bekelėje yra puiki galimybė atsiriboti nuo išorinio pasaulio ir įsijausti į natūralesnę aplinką. Štai keletas gerų priežasčių pradėti bėgioti takus…


1. Streso mažinimas

Bėgdami bekele – kaime, miške ar kalnuose – pateksite į gražią ir įvairesnę aplinką. Sporto psichologijos tyrimai parodė, kad šis išorinis stimulas tikrai gali padėti bėgikams atsipalaiduoti ir geriau pasirodyti, o vis daugiau tyrimų pabrėžia „ekoterapijos“ galią, kurią galima apibendrinti kaip naudą protui ir kūnui leidžiant laiką gamta – ypač žalios erdvės.

2. Psichinis paleidimas

Skirtingai nuo bėgimo keliu, bėgimas nuo asfalto leidžia visiškai prarasti save akimirką, nes reikia 100 procentų dėmesio. Nes nuolat galvoji: kur mano kita pėdos padėtis? Kur mane veda takas? Įkalnės ir nuokalnės technika. Koks nuostabus vaizdas ir taip toliau, bėgimas taku leidžia atitrūkti nuo kasdienių rūpesčių – taip, kaip bėgimas keliais to nedaro.

3. Traumos prevencija

„Kiekvienu smūgiu koja į kelio ar asfalto dangą dažniausiai trenkiate į tuos pačius raumenis, tuo pačiu smūgiu pėdos kartą ir vėl“, – sako bėgimo treneris Tomas Craggsas. „Jei važiuojate bekele mišriu reljefu, jūsų eisena ir pėdos smūgis kiekvienu žingsniu šiek tiek skiriasi, todėl galite paskleisti smūgį per daugybę raumenų ir sumažinti traumų riziką.

4. Viso kūno treniruotė

„Sumaišydami tvirtus, sunkiai užpildytus takus su purvu, lygiais maršrutais ir kalvomis, padedate užtikrinti, kad jūsų kūnas dirbtų daug daugiau raumenų grupių – ne tik kojų, bet ir stabilizuojančius šerdies, pėdų ir kulkšnių raumenis. “, – aiškina Craggsas. „Paprasčiau tariant, įveikę takelius tapsite stipresniu bėgiku, nesvarbu, ar lenktyniaujate bekelėje, ar kelyje.


5. Padidėjęs sąmoningumas

Sąvoka „bėgimas taku“ apima daugybę reljefo – kai kurios daug „techniškesnės“ nei kitos. Sudėtingesniuose maršrutuose turėsite išlikti žvalūs ir budrūs, nes galite šokinėti nuo uolos ant uolos, stebėti medžių šaknų ar stačių nusileidimų. „Šis budrumas padeda lavinti pusiausvyros ir judėjimo pojūtį, taip pat greitesnį smūgiavimą ir kojų apvertimą“, – sako Craggsas.

6. Pagerėjo plaučių sveikata

Naujausi tyrimai parodė, kad bėgimas užterštoje aplinkoje gali padidinti riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Nors daugelis bėgikų neturi pasirinkimo kiekvieną dieną, bet kada, kai galėsite išeiti į grynesnį atviro krašto orą ar net kai kuriuose didžiuosiuose miesto parkuose, jūsų plaučiai jums už tai padėkos.

7. Didesnis instinktas

Naudodamiesi „Strava“ ir socialine žiniasklaida, bėgikams lengva patirti stresą dėl nerimo dėl pasirodymo net neišėjus iš durų. Tačiau bėgiojant taku, bėgti norint jausti, o ne tempą, yra daug išmintingesnė taktika. Išmokę vertinti savo pastangas pagal savo kūno atsiliepimus, ilgainiui tapsite stipresni.